Uždavinių pavyzdžiai

Turėkite mintyje, kad p er egzaminus gali būti uždaviniai arba iš ATP, arba iš teismingumo, arba iš  tokių situacijų, kokia yra nurodyta mūsų katedros tinklalapyje. Teismingumo bylų sprendimų galite pasiskaityti mano knygoje.

Dėmesio! Ruošiantis spręsti uždavinį dėl administracinio teisės pažeidimo, reikia remtis Stasio Šedbaro knyga “Administracinė atsakomybė” ir Administracinių teisės pažeidimų kodeksu. Beje, šio uždavinio sprendime atkartota teorija (jos čia yra per daug, pvz. nereikia rašyti teorijos apie sudėtines veikas, jei veika bus paprasta) egzamino metu jos reikia tiek, kiek reikalauja pažeidimo pobūdis. NEREIKIA PRIRAŠYTI LABAI DAUG, BE TO, IR TIEK LAIKO NETURĖSITE. ČIA YRA DAUGIAU MOKYMOSI, KAIP NUSTATYTI SUDĖTĮ MODELIS NEI PATS UŽDAVINIO SPRENDIMO MODELIS.

Daugiau situacijų galite susirasti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuleteniuose.

Situacija

Vilniaus teritorinės muitinės viršininkas J. P.surašė ATP protokolą Nr. VM43268658. G. Lajienė, gyv. Grigiškėse, Vilniaus m., dirbanti UAB „XY“ buhaltere, ištekėjusi, būdama buhaltere ir paskirta teikti Intrastato ataskaitas, neužtikrino bendrovės įvežimo Intrastato ataskaitų arba pranešimų apie prekybos nevykdymą nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. pateikimo Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriui, nors turėjo tai atlikti kiekvienam ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus iki kito kalendorinio mėnesio 10 darbo dienos. Šia veika ji neįvykdė Europos Parlamento ir Tarybos reglamento „Dėl prekybos prekėmis tarp valstybių narių Bendrijos statistinių duomenų, panaikinančio Tarybos reglamentą Nr.ooo“ nuostatų. Tuo ši buhalterė pažeidė Statistikos departamento generalinio direktoriaus ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintų Ataskaitų apie LR PVM mokėtojo prekybą su ES valstybėmis pildymo, pateikimo ir priėmimo taisyklių reikalavimus. Protokolo surašymo metu Lajienė paaiškino, kad ji yra įmonės vadovo paskirta teikti Intrastato ataskaitas, bet kadangi ji yra ateinanti buhalterė ir dirba ne kiekvieną dieną, atitinkamai ir darbo užmokestis yra labai mažas, o darbo, susijusio su buhalterinės apskaitos tvarkymu, yra labai daug, todėl fiziškai nepakanka laiko sutvarkyti ir Intrastato ataskaitas. Apie tai ji informavo ir įmonės vadovą. Dėl pažeidimo ji labai gailisi, prašo skirti minimalią baudą, nes jos atlyginimas siekia 400 lt, taip pat ji išlaiko studentę ir moka būsto kredito įmokas po 400 lt į mėnesį.

Sprendimas

Administraciniu teisės pažeidimu[1] (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

Administracinės teisės pažeidimas[2] (nusižengimas) pasireiškia tam tikrais tikrovėje pastebimais veiksmais (arba nieko nedarymu), dažniausiai sukeliančiais tam tikrus padarinius, dėl to sutrinka nustatyta teisinė tvarka. Tai yra išoriniai, arba ojektyvūs, nusižengimo požymiai. Nusižengimu gali būti pripažįstami tik sugebančio suvokti aplinką ir joje vykstančius procesus asmens valingi veiksmai. Tai yra vidiniai, arba subjektyvūs, nusižengimo požymiai. Visus šiuos požymius įprasta skirstyti į keturias grupes arba nusižengimo elementus: a) objektą; b) objektyviąją pusę; c) subjektą; d) subjektyviąją pusę. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos. Taigi tokiu atveju nebus faktinio atsakomybės pagrindo.

Administracinės teisės pažeidimo (ATP) sudėtis:

1. Teisės pažeidimo objektas – tai teisės normų saugomos asmeninės (biologinės), socialinės ir kitokios vertybės (asmens ir jo teisių neliečiamumas, viešoji tvarka, politinė santvarka), tam tikri teisiniai gėriai, priklausantys žmogui ar visai visuomenei, į kuriuos kėsinamasi; teisei priešinga veika. Administracinių nusižengimų (kaip ir nusikaltimų) objektus įprasta skirstyti į šias rūšis:

a) Bendrasis administracinės teisės pažeidimo objektas – tai visos tos teisinės vertybės, kurias saugo administracinės atsakomybės priemonės. Tos teisinės vertybės iš esmės išvardytos Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 9 straipsnyje.

Pagal šį duotąjį ATP bendrasis objektas yra valdymo tvarka, kurią pažeidė G. Lajienė, kuri būdama buhaltere ir paskirta teikti Intrastato ataskaitas, neužtikrino bendrovės įvežimo Intrastato ataskaitų arba pranešimų apie prekybos nevykdymą nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. pateikimo Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriui, nors turėjo tai atlikti kiekvienam ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus iki kito kalendorinio mėnesio 10 darbo dienos.

b) Rūšinis (specialusis) administracinės teisės pažeidimo objektas – tai vienarūšių arba tapačių teisinių vertybių grupė, saugoma administracinės atsakomybės priemonėmis. Tokie rūšiniai objektai yra išvardyti Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) specialiojoje dalyje, pagal juos sudaryta ir šios kodekso dalies struktūra.

Pagal mūsų sprendžiamą teisės pažeidimo bylą, specialusis objektas yra 12 skirsnis – ,,Administraciniai teisės pažeidimai prekybos, finansų, apskaitos ir statistikos srityje“ Šis specialusis objektas yra būtent toks, nes ATP buvo padarytas G. Lajienei nepateikiant Intrastato ataskaitų arba pranešimų apie prekybos nekvykdymą nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. pateikimo Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriui.

c) Tiesioginis objektas – tai teisinė vertybė, kuri pažeidžiama konkrečia veika. Jo nustatymas yra labai svarbus veiksmas tinkamai ir galutinai kvalifikuojant teisės pažeidimą pagal konkrečią teisės normą, įtvirtintą tam tikrame specialiosios dalies įstatymo straipsnyje ar jo dalyje.

2. Administracinės teisės pažeidimo objektyvioji pusė – tai tam tikra veika (veikimas arba neveikimas), kuria kėsinamasi į administracinės teisės pažeidimo objektą. Veika – tai nusižengimo požymiai, kurie pasireiškia išoriškai. Tai gali būti aktyvūs veiksmai arba nevykdymas teisinės pareigos.

Požymiai, apibūdinantys išorinį teisės pažeidimo pasireiškimą, sudaro kitą nusižengimo sudėties elementą – objektyviąją pusę.

Teisės pažeidimo objektyviosios pusės požymiai: 1) pavojinga veika (veikimas arba neveikimas); 2) padariniai; 3) priežastinis veikos ir jos padarinių ryšys; 4) veikos padarymo:      a) būdas, b) vieta, c) laikas, d) priemonės.

Svarbiausias iš minėtų požymių yra pavojinga veika. Šiame ATP veika pasireiškia tuo, kad G. Lajienė neužtikrino bendrovės įvežimo Intrastato ataskaitų arba pranešimų apie prekybos nevykdymą nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. pateikimo Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriui.

Yra skiriami du teisės pažeidimo veikos  tipai:

1) Formalusis. Tai tokie teisės pažeidimai, kurie teisės normų pripažįstami padarytais atlikus vien išoriškai konstatuotinus veiksmus arba neįvykdžius nustatytos pareigos. Jų padarymo teisės aktai nesieja su kokių nors padarinių atsiradimu. Tai reiškia, kad visuomenei pavojingas yra pats veikimas arba neveikimas.

2) Materialusis. Šių nusižengimų atveju reikia nustatyti priežastinį veikos ir padarinių ryšį. Jeigu atliekantis administracinės teisės pažeidimo tyrimą ar bylą nagrinėjantis pareigūnas (institucija) priežastinio veikos ir atsiradusių padarinių ryšio nenustatys, vadinasi, nebus objektyviosios pusės ir tuo pačiu teisės pažeidimo apskritai.

Šioje byloje administracinės teisės pažeidimas yra formalusis.

Veikas galima skirstyti ne tik į formaliąsias ir materialiąsias, bet ir į paprastas ir sudėtines.

1)      Paprasta veika. Ji susideda iš vieno teisei priešingo veiksmo ar teisinės pareigos nevykdymo.

2)      Sudėtinė veika. Ji susideda iš kelių teisės normoje numatytų veiksmų. Šie veiksmai teisės normose numatomi įvairiomis kombinacijomis. Tai gali būti atskiri savarankiškai veiksmai arba tam tikrą laiką trunkantis veiksmas ar (dažniausiai) teisinės pareigos nevykdymas. Pagal tai sudėtines veikas įprasta skirstyti į šias rūšis:

1) veikos, susidedančios iš keleto skirtingų savarankiškų veiksmų. Tokias veikas galima skirstyti dar į tris porūšius:

a) veikos, susidedančios iš dviejų ar daugiau savarankiškų veiksmų, kuriuos visus reikia konstatuoti, norint juos traktuoti kaip administracinės teisės pažeidimą.

b) veikos, susidedančios iš keleto skirtingų savarankiškų veiksmų, kurių tiek kiekvienas savarankiškai, tiek visi kartu yra tas pats administracinės teisės pažeidimas.

c) tęstinės veikos. Tęstinis administracinis teisės pažeidimas yra tada, kai nusižengimas padaromas keletu panašių neteisėtų veiksmų, kuriuos sieja vienas tikslas. Tęstinis nusižengimas – tai keletas veikų, kurių kiekviena atskirai paėmus taip pat yra nusižengimas. Tęstinis nusižengimas laikomas baigtu padarius pirmą neteisėtą veiksmą ir trunka tol, kol pats pažeidėjas nutraukia šiuos veiksmus arba kompetentingos valstybės institucijos pareigūnas nustato teisės pažeidimo faktą;

2) veikos, padarytos pakartotinai. Tai yra viena iš ATP sunkinančių aplinkybių. Atsakomybę už ATP sunkinančių aplinkybių sąrašas yra pateiktas 32 ATPK straipsnyje. Jeigu byloje nėra nė vieno iš 32 ATPK straipsnyje pateiktų sunkinančių aplinkybių, veikos negalima kvalifikuoti kaip pakartotinės.

3) trunkamosios veikos. Jos dažniausiai prasideda tam tikros teisinės pareigos nevykdymu ir trunka, kol ją nutraukia pats pažeidėjas arba kompetentinga valstybės institucija ar pareigūnas.

Šioje situacijoje administracinės teisės pažeidimas yra sudėtinis, jo veika trunkamoji. Atsakomybė galima tiek už bendrovės įvežimo Intrastato ataskaitų neužtikrinimo, tiek už pranešimų apie prekybos nevykdymą nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. pateikimo Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriui (nors turėjo tai atlikti kiekvienam ataskaitiniam kalendoriniam mėnesiui pasibaigus iki kito kalendorinio mėnesio 10 darbo dienos).

Objektyviosios pusės požymiai: būdas, vieta, laikas ir priemonės yra būdingi kiekvienai veikai. Tačiau kvalifikuoti veiką jie turi reikšmės tik kai tai tiesiogiai įvardyta teisės normoje.

3. Administracinės teisės pažeidimo subjektas – tai asmuo, pažeidęs teisės normų reikalavimus. Svarbiausi subjekto požymiai išvardyti ATPK 12-16 ir 19 straipsniuose. Juose išvardytos ir pagrindinės subjektų grupės. Pagal ATPK subjektas yra fizinis asmuo, kuriam būdingi bendri ir specialūs požymiai.

Bendrieji požymiai:

1) įstatymo nustatytas amžius, kurį sukakus už priešingą teisei veiką gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Pagal šį duotąjį adminitracinį teisės pažeidimą ATP subjektas yra G. Lajienė, kurios amžius šioje byloje nėra nurodytas ir tai nėra svarbus veiksnys taikant jai lengvinančią aplinkybę.

2) pakaltinamumas, t.y. asmens gebėjimas suprasti savo veiksmų prasmę ir juos valdyti. Šioje byloje ATP subjektas G. Lajienė yra pakaltinama, nes priešingu atveju ji negalėtų dirbti UAB „XY“ buhaltere ir būti paskirta teikti Intrastato ataskaitas.

4. Administracinės teisės pažeidimo subjektyvioji pusė – tai psichinis pažeidėjo santykis su savo veika. Pagrindinis subjektyviosios pusės požymis yra kaltė, kuri yra dviejų formų: tyčia ir neatsargumas. Tyčia yra dviejų formų: tiesioginė ir netiesioginė. Neatsargumas taip pat yra dviejų formų: lengvabūdiškas pasitikėjimas ir nerūpestingumas. Papildomi subjektyviosios pusės požymiai yra motyvas ir tikslas, kurie geriau atskleidžia teisės pažeidėjo psichinį santykį su daroma veika, tačiau kvalifikuoti veiką jie ne visada turi reikšmės.

Šio ATP subjektyvioji pusė yra netiesioginė tyčia, nes pilietė G. Lajienė, neužtikrindama bendrovės įvežimo Intrastato ataskaitų arba pranešimų apie prekybos nevykdymą nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. vasario mėn. pateikimo Vilniaus teritorinės muitinės Statistikos analizės skyriui ir taip pažeidusi Statistikos departamento generalinio direktoriaus ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintų Ataskaitų apie LR PVM mokėtojo prekybą su ES valstybėmis pildymo, pateikimo ir priėmimo taisyklių reikalavimus, suvokė priešingą teisei savo veikos pobūdį, numatė, kad dėl jos veikimo ar neveikimo gali atsirasti ATPK nustatyti padariniai, veikos žalingų padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems kilti.

NUOBAUDOS SKYRIMAS

Norint paskirti nuobaudą G. Lajienei už  Statistikos departamento generalinio direktoriaus ir Muitinės departamento generalinio direktoriaus patvirtintų Ataskaitų apie LR PVM mokėtojo prekybą su ES valstybėmis pildymo, pateikimo ir priėmimo taisyklių reikalavimų pažeidimą, reikia remtis ATPK 1732 straipsniu ,,Statistinių duomenų pateikimo tvarkos pažeidimas“, kuris skelbia: ,,Statistinių duomenų nepateikimas nustatyta tvarka oficialiąją statistiką tvarkančioms institucijoms ir įstaigoms užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio litų“.

Skiriant nuobaudą aktualios yra lengvinančios ar sunkinančios aplinkybės.

Remiantis ATPK 31 straipsniu ,,Atsakomybę už administracinį teisės pažeidimą lengvinančios aplinkybės“, G. Lajienei yra taikoma viena švelninanti aplinkybė – pažeidėja nuoširdžiai gailisi. Remiantis diskrecijos teise, nurodyta 31 straipsnio 2 punkte, šiame ATP galima įžvelgti dar tris lengvinančias aplinkybes:

1)      pažeidėjos atlyginimas siekia 400 lt;

2)      pažeidėja išlaiko studentę;

3)      pažeidėja moka būsto kredito įmokas po 400 lt į mėnesį;

Taigi remiantis ATPK 1732 ir 31 straipsniais, G. Lajienei turi būti skiriama minimali  bauda – 500 litų.

[1] Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodeksas. Vilnius: VĮ Registrų centras, 2008. Antrasis skirsnis 9 str.

[2] S. Šedbaras. Administracinė atsakomybė. Vilnius: Justitia, 2005. P. 181-221.

DĖMESIO! Šio uždavinio sprendimo pavyzdys tikrai neišgelbės, jei patys nepabandysit išspręsti bent poros savarankiškai. Tad pateikiu pora situacijų, kurias siūlau nedelsiant išspręsti, remiantis šaltiniais, kuriuos aukščiau nurodžiau.

1. V. 2008 m. sausio 1 d., apie 3.30 val., Gynėjų g. 6, Vilniuje, vairavo automobilį TOYOTA CARINA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nusatytas sunkus girtumo laipsnis – 2.51 promilės). Nustatykite administracinio pažeidimo sudėtį, pritaikykite administracinę atsakomybę, argumentuokite nuobaudos suformavimą.

2. 2007 m. gruodžio 5 d., apie 15 val., buvo sulaikytas, kai Nemuno upėje, ties Alytumi, žvejojo Mėgėjiškos žūklės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) draudžiamu užkabinamu – pakertamu būdu. Neteisėtu būdu pagavo 23 žiobrius, 8 kuojas ir 12 karšių. Savo veiksmais pažeidė Mėgėjiškos žūklės taisyklių 12.2, 20 punktų reikalavimus. Nustatykite administracinio pažeidimo sudėtį, pritaikykite administracinę atsakomybę, argumentuokite nuobaudos suformavimą.